Jei tave sujaudintų eilėraštis, o paskui sužinotum, kad jo autorius – kompiuteris, ar tavo jausmai pasikeistų? Ar galvotum apie kompiuterio kūrybingumą, kaip puikiai jis sugebėjo išsireikšti, ar atvirkščiai – jaustumeis apgautas? Rašytojas Oscar Schwartz diskutuoja, kodėl mūsų nuomonė apie poeziją rašančius kompiuterius yra tokia vienapusė, ir paaiškina, ką tai pasako apie mūsų žmogiškumo sampratą.
---
Pirmas bandymas
Eilėraštis nr. 1
Muse musele,
Prasti reikalai,
Tau per galvelę
Užplojau žioplai.
Tavoji galvelė
Galėjo būt mano,
Manoji rankelė
Galėjo būt tavo.
Eilėraštis nr. 2
Jaučiame
Aktyvistais tavo gyvenimo
Rytas
Sustoja žiūrėt, popiežiaus šis nekenčiu
Nekaip naktį pradėti
Šiaip nieko
Kaip gyvatė raitysiuos
Platybė spėti
Visai pašėls žiurkėnai, jei aš
Žinau per metus priaugau
Nėra abejonės.
Antras bandymas
Eilėraštis nr. 1
Liūtai riaumoja, o šunys loja. Tai įdomu,
tai nuostabu, kad paukščiai skrenda, bet
nei riaumoja, nei loja. Sapnuoju
nepaprastas gyvūnų istorijas
ir jas apdainuosiu, jei nepailsiu.
Eilėraštis nr. 2
Ak! kengūros, cechinai, pepsikolos!
Esate išties nuostabūs! Perlai,
armonikėlės, zizifai, tabletės! Tiek
kalbėta, prikalbėta,
bet jei eilėrašty – tai staigmena!
Kasdienės smulkmenos, kurių gausu
Tiek apkasuos, tiek pataluos mirties.
Jos prasmingos. Tvirtos kaip uola.
Trečias bandymas
Eilėraštis nr. 1
Raudona gražiai vėliavai.
Ir kaspinams.
Vėliavų kaspinai
Ir medžiaga drabužiams
Kam medžiaga.
Kad būtų gera.
Įvardink zonas.
Zonas ir šalį.
Zonas ir ratus.
Visi ratai tobuli.
Entuziazmas.
Eilėraštis nr. 2
Sužeistas briedis peršoka dangų.
Narcizas šiūravo,
Vėliava plazdėjo,
Medžiotojas šiandien sakė.
Mirties akimirką
Stabdžiai nutrūksta,
O aušra taip arti,
Taip arti aušra,
Kad pasieksi neviltį
Ir viltį pasaulio klaikią.